Klaipėda – seniausias Lietuvos miestas, 1252 m. pirmąkart paminėtas Memelburgo vardu. Miestas iki XV a. kūrėsi arčiau pilies, kuri buvo įsikūrusi Danės atšakų susidariusiose salose. Pilis buvo kelis kartus perstatyta, miestas taip pat keitė savo vietą.

Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą.

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai.

(Teatro aikštėje)

XX a. pradžioje magistratas svarstė, kaip geriau panaudoti Teatro aikštę. Nutarta aikštės viduryje statyti fontaną ir aplink jį įrengti trikampį skverelį. Fontanas 1912 m. buvo pastatytas, o skverelio atsisakyta.

Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80-ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, rėmėjų lėšomis ir darbais.

Dramos teatro užuomazga galima laikyti 1935 metais į uostamiestį perkeltos uždarytos Šiaulių teatro trupės veiklą.

(Mažvydo alėjoje)

(Vežėjų skersgatvyje prie Turgaus g.)

Senamiestyje ant sienos priešais „Pėdos“ galeriją įkurdintas „Slibinas“. Apie 145 kg sverianti, 320 cm ilgio, plieno, bronzos bei granito skulptūra – tarsi mistinis Klaipėdos vardo atsiradimo legendos įamžinimas.

(Danės upės krantinė, šalia "Meridiano")

Prie pastato Tiltų gatvėje 1 galite išvysti išverstą puodynę su monetomis. Šiame 1915-1916 metais statytame name veikė pirmoji uostamiesčio taupomoji kasa.

(Mėsininkų ir Kepėjų gatvių sankirtoje)

Klaipėdos senamiestyje, Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje, pastatyta miniatiūrinė skulptūra iš bronzos ir akmens - "stebuklingasis" peliukas.

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Klaipėdoje ant "Žvejų" baro stogo įsitaisė bronzinio „kaminkrėčio“ skulptūra. Norint atgaivinti senąją kaminkrėčių legendą, atnešti Klaipėdos senamiesčiui daugiau laimės ir patrauklumo, sušildyti jo dvasią ir žmones pralinksminti, šalia burlaivio "Meridianas" buvo įkurdintas senamiesčio simbolis – „kaminkrėtys“.

(Kruiziniame laivų terminale)

Skulptūrinė kompozicija „Vaikystės svajonė“, įkūnijanti vaikystėje gimstančias įspūdingiausias ir reikšmingiausias svajones, buvo pastatyta Klaipėdos uosto kruizinio terminalo teritorijoje.

(Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje)

(Danės upės krantinėje, greta "Meridiano")

Mokomasis burlaivis “Meridianas” pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. “Meridianas” kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais.

Iki XVIII a. antrosios pusės medinis Biržos tiltas turėjo strateginę reikšmę: dešiniajame upės krante jį saugojo supiltas ravelinas. Tiltas miestui duodavo nemažų pajamų: kiekvienas praplaukiantis laivas privalėjo mokėti tilto pakėlimo mokestį – tilto viduryje būdavo atidaroma nedidelė anga, kad pralįstų burlaivių stiebai.

Prie Danės Krantinės, netoli Biržos tilto stovi viena seniausių Klaipėdos skulptūrų – „Žvejas“. Priešais rotušę, skverelyje prie Danės stovi sukurta skulptūra “Žvejys”, pastatyta 1971 m.

“Jono kalnelio” kompleksą sudaro trys atskiros teritorijos: pirmoji – Galderno, Purmarko bastionus, kurtiną, senąjį raveliną ir fosą. Antroji – Prūsijos bastiono liekanas (šiuo metu ten stovi sveikatingumo įstaigos kompleksas, pastatytas 1896m). Trečioji teritorija apima Malūno bastiono liekanas, šiuo metu ten stovi mokyklos pastatas.

(Centrinis paštas, Karilionas ir kiti architektūriniai pastatai)

Pašto kompleksą sudaro trys statiniai: centre – dviejų aukštų su mansardomis pašto įstaiga, abipus jos du vienaaukščiai pastatėliai - viename iš jų buvę sandėliai ir arklidė, o kitas skirtas karietoms laikyti. Statiniai pastatyti iš raudonų klinkerinių plytų, žalios spalvos glazūra dengtos keraminės detalės puošia cokolių karnizus, frontonų ir tvoros stulpų viršūnės.

(prie Liepų ir Trilapio gatvių)

Parkas pastatytas 1970–1977m. Norint pastatyti dalį parko, sovietai sunaikino iki tol ten veikusias kapines, todėl pietinė dalis parko yra pastatyta ant kapų. Žmonės, kurių giminaičiai palaidoti šiose buvusiose kapinėse, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę atsistatė paminklus.

(H. Manto g. Prie posūkio į Melnragę)

Šios kapinės yra bendrosios I ir II Pasaulinio karo karių kapinės, kurias Vokiečių karių kapų globos tautinė sąjunga sutvarkė Vokietijos vyriausybės įgaliojimu.

XIX a. – tai pramonės vystymosi, geležinkelių tinklo formavimosi Europoje laikotarpis. Klaipėda XIX a. antroje pusėje taip pat tapo šio geležinkelių tinklo dalimi.

(Liepų g.)

(Daržų g. 10/Bažnyčių g. 4)

Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose.
Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose.

(Kalvių g.)

(Turgaus a.)

(Prie pasukamojo tiltelio)

Piliavietės pašonėje, greta pasukamojo tiltelio yra įsikūrusi bronzinė vaiduoklio skulptūra. Tai iš vandens į krantą žengiančio Vaiduoklio siluetas. 2,4 metrų aukščio mistinis personažas yra išlietas iš bronzos, o virš kranto linijos iškilsianti jo dalis turi savo paslaptį: kiekvienas, priėjęs prie Vaiduoklio, bus vaiduokliškai pasveikintas...

(Danės g. 17)

Jauniausias Lietuvos universitetas įsikūrė 1904-1907 m. statytame neogotikos stiliaus kareivinių ansamblyje, kurį sudarė 6 pastatai kareiviams ir karininkams, koplyčia, valgykla, ginkluotės sandėliai.

1997 m.rugsėjo mėnesį buvusioje „pergalės“ aikštėje pastatytas paminklas Martynui Mažvydui – „Katekizmo“, pirmosios lietuviškos knygos autoriui, minint tos knygos išleidimo 450 metines. Akmeniniai stulpeliai priešais skulptūrą simbolizuoja mokyklos suolus. Aikštė pavadinta Lietuvininkų aikšte.